- kiūktelėti
- kiū́ktelėti, -ė́ja, -ėjo intr. 1. kiūkt pašokti: Zuikis tik kiū́ktelėjo ir davai par lauką Vkš. 2. Alk kiūkt suduoti, kaukštelėti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kiuktelėti — kiùktelėti, ėja ( i), ėjo intr. nestipriai suduoti, kaukštelėti: Aš jam kiùktelėjau su plaktuku, jis ir parvirto Alk … Dictionary of the Lithuanian Language
goktelėti — goktelėti, ėja, ėjo intr. 1. kiuktelėti, žiauktelėti: Vieną kitą sykį goktelėjo, ale vemt tai nevėmė Rs. 2. žioptelėti: Koks ten giedojimas – kada ne kada goktelės, ir viskas Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
kiuktelti — kiùktelti, i, ėjo žr. kiūktelėti: Imkim kiùktelkim (sudaužkim stikleliais)! Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
kiukterėti — kiùkterėti, ėja ( ia), ėjo žr. kiūktelėti: Jau buvo šaką pakirtęs, tuosyk da kiukterėjo, nukirto šaką ir nupuolė BsPIII262 … Dictionary of the Lithuanian Language
kiūkt — interj., kiū̃kt Ms, Slnt 1. strykt (smarkiai šokant): Kiūkt, kiūkt varlės kiūksi J. Varlė kiūkt į prūdą ir įšoko KlvrŽ. Kiūkt į širdį J. Šuo tik kiūkt par torą į daržą Užv. Tik aš kiūkt iš miego Krkl. Kiūkt, kiūkt šoktinai šoka arkliai, vežimą… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiūktelti — kiūktelti, i, ėjo žr. kiūktelėti: 1. Iš žolės varlė kiūkteli tiesiai ant tako rš. 2. Senis gaidys kiūktelėjo besipešančiom vištom į galvą Bgt … Dictionary of the Lithuanian Language
kiūkterėti — kiūkterėti, ėja, ėjo žr. kiūktelėti: 1. J. 2. Kiūkterėjo (kuo kietu, kumščia) į sprandą J. Kiūkt su botagu kiūkterėja, o ne plezgena su vadžiomis arklių J … Dictionary of the Lithuanian Language